Papasakok apie save: kuo šiandien užsiimi ir kaip atsidūrei šiame kelyje? Gali trumpai pristatyti ir tai, kas Tau svarbu už darbo ribų.
Esu elektroninės parduotuvės „Nude Face“ įkūrėja ir pagrindinis jos veidas. Taip pat esu trijų berniukų mama. Prieš tapdama mama trečią kartą dirbau vizažiste, turėjau savo makiažo studiją. Tikėjausi šį darbą tęsti ir gimus mažiausiajam, bet sūnus gerokai pakoregavo mano planus. Su niekuo negalėdavo pasilikti ilgiau nei porą valandų, tad supratau, kad buvusi veikla nebesiderina su pasikeitusia realybe.
Jam gimus, kasdienybė “smogė” gana stipriai. Gerai, kad turėjau mamos ir vyro pagalbą, bet buitis ir rūpestis vaikais vis tiek daugiausia liko ant mano pečių. Vis dėlto nesiruošiau pamiršti savęs. Po bemiegių naktų norėjosi bent šiek tiek suteikti gyvybės veidui. Atradau priemonių, su kuriomis pasidažydavau greitai ir paprastai, net su mažyliu ant rankų. Atrodytų, toks mažas dalykas, bet man padėdavo jaustis geriau.
Supratau, kad tokių moterų kaip aš tikrai daug. Kitos pasiklysta motinystėje, pamiršta save, nes atrodo, kad skirti laiko sau tampa per didelė prabanga. O iš tikrųjų dažniausiai reikia visai nedaug. Norėjau pasidalinti priemonėmis, kurios padėjo man pačiai.
Kadangi turėjau studiją, sulaukdavau ir pasiūlymų joje prekiauti kosmetika. Buvo tikrai labai gerų variantų. Na, o kertinis taškas buvo, kai skaitydama apie švarią kosmetiką kasdienai atradau „ZAO“. Išdrįsau jiems parašyti ir paklausti, ar sutiktų bendradarbiauti. Sakiau, kad kuriu parduotuvę, nors ji dar tik tyliai sėdėjo mano galvoje. Ir mano nuostabai, jie sutiko. Tuomet pagalvojau: dabar jau tikrai turiu pradėti. Priėmiau tai kaip ženklą.
Sūneliui tada buvo devyni mėnesiai. Laikas iki parduotuvės paleidimo buvo pats sunkiausias mano kelyje. Tikrai nesitikėjau, kiek daug visko teks išmokti ir pasidaryti, dar su mažyliu ant rankų, kuris ne iš ramiųjų, ir dviem vyresniais vaikais. Parduotuvė pradėjo veikti po šešių mėnesių nuo idėjos atsiradimo. Oi, kaip gaila, kad tada dar nežinojau apie dirbtinį intelektą!
Šiandien „Nude Face“ labai susijęs ir su mano profesine patirtimi, ir su mano vertybėmis, kurios kūrėsi palaipsniui tarp darbo ir vaikų auginimo. Noriu padėti moterims paprasčiau išsirinkti priemones kasdienai ir nepamiršti savęs. O už darbo ribų mano gyvenime daugiausia vietos užima šeima. Su trimis berniukais veiklos tikrai netrūksta.
Kokiu savo pasiekimu ar žingsniu šiuo metu labiausiai didžiuojiesi? Tai gali būti ir didelis profesinis laimėjimas, ir mažas, Tau asmeniškai svarbus pokytis.
Didžiuojuosi tuo, kad tapau „ZAO“ prekės ženklo atstove ir matau, kaip jis iš visai nežinomo vardo tapo vis dažniau atpažįstamas tarp moterų. Džiugina ne tik atsiradęs žinomumas, bet ir pasiekti finansiniai tikslai, gimstančios draugystės su kitais verslais. Pakeliui dar dveji nauji prekiniai ženklai, kurie, tikiu, lygiai taip pat atras vietos lietuvaičių lentynose.
Kai pagalvoju apie pradžią, kai kurie dalykai tikrai atrodė neįmanomi. Bet per dvejus metus reguliaraus darbo jie tapo realybe. Teko perlipti per savo baimes filmuotis, pasakoti, būti matomai. Reguliariai dalinausi savo patirtimi ir tai pamažu atnešė rezultatus.
Labai vertinu atsiradusį moterų pasitikėjimą. Kasdien konsultuoju, padedu pasirinkti priemones, atitinkančias poreikius ir individualią situaciją. Su dauguma iš jų užsimezgė šiltas bendravimas, pakalbame ne tik apie makiažus ir kosmetiką, bet ir kitomis temomis. Kai moteris kreipiasi patarimo ir pasitiki tuo, ką rekomenduoju, man tai labai daug reiškia.
Koks iššūkis Tave daugiausia išmokė ir kas padėjo jį įveikti? Pasidalink konkrečia situacija ir tuo, ką po jos pradėjai daryti kitaip.
Vienas didžiausių iššūkių buvo suprasti, kiek daug skirtingų dalykų reikės išmokti kuriant savo parduotuvę. Kosmetiką išmaniau, bet elektroninė prekyba buvo visai nauja sritis. Staiga reikėjo būti ir reklamos specialiste, ir turinio kūrėja, ir spręsti techninius klausimus, ir tvarkyti finansus. Pradėdama tikrai neįsivaizdavau, kiek visko už to slypi.
Labiausiai tai pajutau dar prieš paleisdama parduotuvę. Darbų buvo labai daug, o šalia turėjau mažylį, kuriam nuolat reikėjo manęs, ir dar du vyresnius vaikus. Norėjau viską suprasti, visur dalyvauti ir pati viską sukontroliuoti. Buvo sunku priimti, kad vienai visko tiesiog per daug.
Pamažu pradėjau ieškoti pagalbos ir dalį darbų perduoti specialistams. Vėliau atradau ir dirbtinį intelektą, kuris dabar labai padeda kasdieniuose darbuose. Mokausi nebesitikėti iš savęs, kad viską turiu mokėti iš karto. Man svarbu suprasti, kas vyksta mano versle, bet jau lengviau priimu, kad kai kuriuos darbus galiu patikėti kitiems.
Vis dar kartais pagaunu save bandančią viską padaryti pačiai, tad ši pamoka dar nepasibaigusi. :)
Kaip atrodo Tavo įprasta diena ir kas joje padeda atrasti laiko sau? Papasakok, kas Tau veikia ir kas vis dar nelengva.
Mano diena prasideda nuo vaikų išvežiojimo į mokyklas. Grįžusi tvarkausi namuose, pasidažau, žaidžiu su mažuoju, o tarpuose atsakinėju į užklausas, planuoju asortimentą, pasiūlymus ir komunikaciją, kuriu turinį. Per pietus susirenku vyresniuosius, gaminu, vežu į būrelius. Kol mažasis miega, dirbu su socialiniais tinklais. Vėliau kartu pakuojame ir siunčiame užsakymus. Vakarop su vaikais ruošiame pamokas, o laisvu laiku daug važinėjame dviračiais. Kartais prie kompiuterio dar prisėdu vakare, kai visi jau sumiega.
Man padeda laiko planavimas. Darbus dažniausiai derinu prie mažojo miego arba laiko, kai vaikai užsiėmę savo veiklomis. Mokausi atsirinkti, kas tuo metu svarbiausia. Tikrai lieka ir neatliktų darbų, ir neįgyvendintų idėjų. Anksčiau dėl to save grauždavau, o dabar lengviau priimu, kad tai natūralu. Pirmiausia stengiuosi atlikti tai, kas duoda didžiausią grąžą, o kitus darbus padarau tarpuose arba palieku vėlesniam laikui.
Vis dar nelengva leisti sau pailsėti ir tiesiog ramiai pasimėgauti akimirka. Net kai galiu sustoti, galvoje sukasi šimtas minčių, naujos idėjos ir darbų planai. Esu įpratusi siekti, kad viskas būtų idealiai, ir tai kartais kiša koją. Kai pavargstu, ir situacijos ima atrodyti sunkesnės, nei iš tikrųjų yra.
Laikas sau skiriamas mažoms akimirkoms - pasidažyti ryte, išgerti kavos terasoje ar kartas nuo karto paskaityti knygą (gaila, kad tam dažniau pritrūksta laiko, nors skaitymą labai mėgstu). Važinėjimas dviračiais su šeima taip pat yra mūsų laisvalaikio dalis, o kelionės padeda bent šiek tiek atitrūkti nuo nuolatinio planavimo ir sumažina jausmą, kad vis dar kažko nepadariau. Ramiai ilsėtis dar mokausi.
Kokia patirtimi ar atradimu norėtum pasidalinti su moterimi, kuri dabar eina panašiu keliu? Tai gali būti patarimas, įprotis arba mintis, kurią Tau pačiai būtų buvę naudinga išgirsti anksčiau.
Manau, kad nereikia stengtis būti gera “visų galų meistre”. Turėti savo verslą nereiškia, kad turi pati mokėti kurti reklamą, tvarkyti techninius dalykus ir dar puikiai išmanyti finansus. Verta atsirinkti, kur tavo žinios ir laikas labiausiai reikalingi, o kur gali padėti kitas žmogus. Prašyti pagalbos tikrai galima ir verta.
Taip pat svarbu nelaukti, kol viską žinosi ir jausiesi visiškai pasiruošusi. Jeigu būčiau laukusi, kol nebijosiu parašyti prekės ženklui ar pradėti filmuotis, turbūt būčiau daug ilgiau likusi tik su mintimis apie parduotuvę ir kažkas kitas būtų užėmęs mano vietą. Daug ką išmokau jau darydama. Kartais vienas laiškas ar mažas žingsnis duoda daugiau nei ilgas svarstymas, ar tikrai pavyks.
Praktiškai geriausia veikia įprotis planuoti komunikaciją ir darbus bent dviem savaitėms į priekį. Taip aiškiau žinau, ką ir kada noriu padaryti - nereikia kasdien visko galvoti iš naujo. Kartu stengiuosi palikti vietos pokyčiams ir negraužti savęs, jeigu kažkas įvyksta ne pagal planą. Su vaikais tokių dienų tikrai būna. :)
Ir dar norėčiau priminti, kad lėtesnė diena ar nepavykęs sumanymas nenubraukia viso įdėto darbo. Ypač kai kartu augini vaikus ir diena ne visada priklauso tik nuo tavo planų. Man pačiai būtų buvę naudinga anksčiau išgirsti, kad gali siekti daug, bet neprivalai visko padaryti šiandien.
Na, o turint verslą didžiausias siekis turėtų būti, kad verslas dirbtų TAU, o ne TU jam.
Kaip atradai She Is Glowing ir ką Tau suteikia buvimas Klube? Jei gali, prisimink konkretų pokalbį, pažintį, mokymą ar akimirką, kuri Tau įstrigo.
Klubą atradau tikrai seniai, jau net neatsimenu, kiek metų praėjo. Pirmą kartą prisijungiau vystydama makiažo studijos veiklą. Kiek pamenu, tiesiog pamačiau Dovilę „Instagram“. Tuo metu turėjau savo makiažo studiją, todėl viskas, kas susiję su moteriškumu ir verslumu, man buvo labai aktualu. Tiek tuomet, tiek dabar man labai imponavo jos požiūris į daugelį dalykų - nuo verslo iki mamystės.
Besilaukdama trečiojo buvau trumpam nutraukusi narystę, nes žinojau, kad tiesiog neturėsiu laiko išnaudoti visų klubo galimybių. Bet neilgai trukus, jau kurdama „Nude Face“, sugrįžau. Žinojau, kad čia rasiu daug sau aktualios informacijos ir kitų moterų įkvėpimo.
„She Is Glowing“ man atnešė labai vertingų pažinčių. Būtent čia atradau SEO ir „Meta Ads“ specialistes, su kuriomis dirbame iki šiol. Esu dirbusi ir su kitais specialistais, tačiau šios pažintys mano verslui suteikė daugiausia vertės. Labai džiaugiuosi, kad klube galima rasti žmonių, kuriems gali patikėti svarbius savo verslo darbus.
Peržiūrėjau daug mokymų, įkvepiančių interviu, kurie padėjo susikurti požiūriui apie tai, kaip iš tiesų turi vykti “procesai”. O didžiausią spyrį davė Dovilės mokymai apie „Claude“. Pradėjusi naudotis dirbtiniu intelektu pajutau, kiek jis gali palengvinti mano kasdienybę. Atsirado daugiau aiškumo, tapo lengviau planuoti darbus ir susidėlioti mintis. Monotoniški darbai, kurie anksčiau atimdavo daug laiko, dabar atliekami gerokai greičiau. Dėl to lieka daugiau laiko kūrybai, naujoms idėjoms ir net vaikams. Kai derini savo veiklą su trijų vaikų auginimu, tai labai daug reiškia. Džiaugiuosi, kad po šių mokymų išdrįsau pabandyti ir atradau pagalbą, kurią dabar naudoju kasdien.
Ką Tau asmeniškai reiškia būti spindinčia moterimi?
Man būti spindinčia moterimi reiškia pasitikėti savimi ir žinoti savo vertę. Suprasti, per ką perėjau, ko išmokau ir kaip visos tos patirtys mane formavo. Man svarbu turėti veiklą, apie kurią kalbant spindi akys, ir artimus žmones, apie kuriuos pasakojant balsas savaime sušvelnėja. Savo gyvenime turiu ir viena, ir kita.
Tas spindėjimas man susijęs ir su laisve būti savimi. Ne visada idealiai pasidažiusia, susišukavusia kiekvieną sruogą ar avinčia aukštakulnius. Su savo stiprybėmis, abejonėmis ir visais mažais „tarakonais“. :)) Dar mokausi mažiau save spausti ir neieškoti kitų pritarimo, kad jausčiausi vertinga. Noriu vertinti tai, ką jau sukūriau, ir drąsiau mėgautis gyvenimu, nelaukdama, kol viskas bus tobula.
Na, o truputis makiažo yra mano vyšnia ant torto. Be jo akys taip nespindi :)
