Susipažinkime – papasakokite plačiau apie save. Kaip gimė veiklos idėja? Kas tai įkvėpė?
Esu Miglė, siuvimo mašiną išbandžiau būdama kokių 11 metų – siūti mane išmokė mano mamytė. Kadangi ji yra mano autoritetas, visada norėjau mokėti viską, ką moka ji – iš pradžių drabužius man siūdavo ji, tačiau po to pradėjau daugiau siūti pati. Vartant mano vaikystės ir paauglystės nuotraukų albumus galima stebėti kaip skirtingomis progomis stoviu išsišiepus su mamos siūtomis suknelėmis :D
Man siuvimas visada būdavo magiškas dalykas – eidavome su mama į audinių parduotuvę ir galėdavau pirštu rodyt į medžiagas, kurios man patinka o mamukas būtent iš jų man sukneles ir sukurdavo. Taip išsivystė mano išrankumas drabužiams – matuodavausi drabužius parduotuvėse ir vis tiek galvoje sukdavosi mintys “čia galiu susiaurint, tai liemuo gražiau atrodys”, “kaip džinsai tai nelabai, bet jei nukirpsiu bus labai gražūs šortai”.
Visą laiką tai buvo mano hobis, kuris niekada neatrodė kažkoks išskirtinis – maniau, kad daug žmonių moka siūti, o jei nemoka, tai tikriausiai neįdomu? Po mokyklos pradėjau dirbti visokius darbus – buvau asmeninė asistentė, dirbau klientų aptarnavime, vėliau – marketinge, po to perėjau į projektų valdymą technologijų srityje.
2025 metais savo vision boarde pridėjau daug daug paveikslėlių susijusių su siuvimu – jaučiausi be galo užsisukusi darbuose ir tenorėjau tais metais siuvimo gyvenime turėti daugiau. Tai ir pradėjau siūti – prisiuvau keliasdešimt kosmetinių, jas pardaviau, nusibodo. Draugams pradėjau siūti drabužius, nepatiko. Tada draugė atsiuntė konkursą, kurį organizavo Povilas (@trytoupcycle) ir Vilniaus savivaldybė – reikėjo pasiūti krepšį iš nenešiojamų rūbų ir įkelti reelsą. Kaip man patiko turinį filmuoti!! Atsirado ir antras ir trečias reelsas ir tada sulaukiau klausimo iš sekėjos: “o gal tu mokai siūti?” Ne, nemokau, bet, o kodėl gi ne? Pabandžiau, patiko MAX!! Supratau, kad Lietuvoje daugiau niekur nevyksta vienkartinės siuvimo pamokos, būna nebent ištęstiniai kursai, kuriems lankyti reikia įsipareigoti tam tikram laikotarpiui.
Po pirmos savo siuvimo pamokos supratau, kad kelio atgal nėra, reikia man savo studijos ir viskas. Greitai greitai, per porą mėnesių iškepiau internetinę svetainę, susikūriau visą email marketing kampaniją, susiradau patalpas, pasidariau remontą, susipirkau visą įrangą ir pirmą pamoką pravedžiau lapkričio mėnesio pradžioje.
Labai greitai mano misija tapo parodyti kuo daugiau žmonių, kad siuvimas yra labai linksma ir smagi veikla.
Žinai, kaip visi sako, kad keramikos studijų yra tiek, kad tikriausiai visi vilniečiai yra pabandę lipdyt? Tai mano tikslas yra išgirsti kažką sakant “visi čia dabar tik siūna ir siūna, kažkoks trendas dabar čia pasidarė”.
Ką Jums reiškia siuvimas ir kodėl manote, kad tokia veikla šiais laikas yra išskirtinė?
Niekada nemaniau, kad tai išskirtinė veikla – kažkaip siūdavau sau tyliai ramiai ir nelabai apie tai su kitais kalbėdavau, tikrai maniau, kad jeigu ir ne pats siūni, tai tau drabužius pasiūna mama arba močiutė. Siūdavau ir paauglystėje, bet net įdomu kiek iš klasiokų pasakytų, kad žinojo :D
Man siuvimas sujungia 4 nuostabius jausmus:
1. Meilė madai – kaip nuostabu, kai užsidedi būtent tokį, tobulą drabužį, kokį savo galvoje įsivaizduoji!
2. Kūrybos išraiškos forma. Esu įsitikinusi, kad kiekvienam žmogui reikia sportuoti ir judėti, taip pat reikia turėti būdą braižyti naujus griovelius smegenyse – tebūnie tai darbas, reikalaujantis protinės energijos, knygų skaitymas, to paties “Auksinio proto” žiūrėjimas ar sudoku sprendimas. Ir būtinai visiems reikia turėti būdą atsipalaiduoti kažką kuriant. Nesvarbu, ką daryti – lipdyti, tapyti, siūti, rašyti ar namą statyti – visų šių veiklų metu mes pailsime nuo pasaulio triukšmo, o tai ką patys sukūrėme teikia daugiau džiaugsmo negu tai, ką nusipirkome.
3. Kokybės kontrolė to, kokie daiktai tave supa. Juk medžiagas naujam siuviniui išsirenki pats, o drabužio patvarumas priklausys nuo to, kiek kokybiškai jį pasisiūsi. Negalėsi kaltinti greitosios mados parduotuvių, kad siūlė iširo.
4. Susitaupo labai daug pinigų. Jei palto kišenėje atsiranda skylė ar iš švarko iškrenta saga, nereikia ieškoti kas tą sutvarkys, atsisėdi penkioms minutėms ir vėl toliau gali tą daiktą nešioti. Taip pat, besirinkdamas audinius renkiesi pagal savo kišenę, gali kontroliuoti drabužio savikainą, kuri gali būti ir iki 10 kartų mažesnė negu parduotuvinių drabužių.
Kiek tiksliai laiko vystote savo veiklą?
Turinį pradėjau kurti ir viešinti 2025 balandį (tai prieš metus), o studija duris atvėrė 2025 metų lapkritį (prieš 6 mėnesius).
Kiek skirtingų veiklų vystote?
Dirbu samdomą darbą technologijų srityje, programuotojų komandoje, rūpinuosi studijos veikla bei kuriu turinį.
Ar planuojate plėsti savo verslą toliau, kokių planų ar svajonių turite?
Verslo plėtra mane užklupo netikėtai – jau po pirmų 3 mėnesių siuvimo pamokų privalėjau ieškoti papildomų siuvimo mokytojų, nes nesugebėjau visų mokinių priimti viena.
Nuo vasario mėnesio prie studijos prisijungė nuostabios mokytojos – Joana ir Ema, dabar mokiniai ateinantys į viešas siuvimo pamokas gali su jomis susipažinti. Abi turi daug patirties, yra labai šiltos ir mielos asmenybės, kurios padaro “Ką siūnam?” dar jaukesniu prekės ženklu.
Kas laukia toliau? Vasarą turėsime kelis renginius, kai siūsime po atviru dangumi! Taip pat, nuo rudens duris planuoja atverti ir antroji “Ką siūnam?” studija, kurioje galėsime priimti dar daugiau norinčių siūti!
Ar susilaukiate vis daugiau susidomėjimo savo veikla iš kitų moterų?
Apskritai, didžioji dauguma pamokose apsilankančių žmonių yra moterys, bet ką jaučiu, tai labai didelį palaikymą iš visų mane supančių moterų!
Su kokiais sunkumais susiduriate kurdama verslą?
Sunkiausia tikriausiai yra naikinti įsitikinimą žmonių galvose, kad negalima eiti į pamoką, dėl to, kad jie nemoka siūti. Anksčiau, tai galbūt būdavo tolimas ir įsipareigojimo reikalaujantis įgūdis, nes visur kitur vyksta tik išplėstiniai siuvimo kursai su teorija, bet ką daryti tokiems, kurie nėra įsitikinę, kad tikrai nori siūti?
Norėjau sukurti tokią erdvę, kur atėję mokiniai galėtų tiesiog atsisėsti ir kurti, ir išeitų su apčiuopiamu užbaigtu daiktu, kuriuo vėliau galėtų ilgai džiaugtis.
Kokias aktualias paslaugas galima atrasti Jūsų veikloje kitoms moterims?
Visų paslaugų pagrindas – siuvimo pamokos. Jų būna įvairių: viešos vienkartinės siuvimo pamokos, kur atėję mokiniai gali pasisiūti konkretų gaminį (pvz. marškinėlius), būna privačios grupinės pamokos, į kurias mokiniai gali ateiti su savo draugų grupe ir pasisiūti tai, ką patys išsirenka. Taip pat būna individualios pamokos, kai būname dviese su mokiniu ir mokinys susigalvoja visiškai savo idėją tokią, kokią nori.
Kaip atrodo Jūsų darbo diena, kiek turite kolegų, galbūt galvojate apie dar didesnį komandos augimą?
Jau paminėjau savo koleges Joaną su Ema, tačiau per pamokas dažniausiai būna viena mokytoja – dviejų mokytojų reikia didesnėms grupėms žmonių.
Tačiau nuo rudens, kai atsidarys nauja studija, tikrai ieškosiu papildomų rankų mokyti siūti! Taip pat, kolega užkulisiuose – mano didžiausias ramstis draugas Arnas, kuris man padeda su viskuo ir bet kuo, tai, kad studiją atsidariau ir nepabijojau, buvo jo įkalbinėjimų pasekmė – “tu gali, tau pavyks, tu nebijok” buvo jo kasdienė malda man ir galų gale aš juo patikėjau. Ir mums pavyko!
Ką Jums asmeniškai suteikė SIG Klubo narystė?
Mano galvoje labai ilgą laiką gyveno įsitikinimas, kad į SIG galima įstoti tik tada, kai turi verslą. Įkūrus verslą iškart užsiregistravau, pradėjau dalyvauti veikloje ir kaip man smagu buvo sužinoti, kad tai tik mitas! Kad ir nedaug laiko praėjo, jau spėjau susipažinti su nuostabiomis ir įkvepiančiomis moterimis, kurios nebūtinai turi verslų, bet yra tokios įdomios, išsilavinusios ir vis tobulėjančios, kad iš jų net daugiau galiu išmokti!
Kas, Jūsų nuomone, yra spindinti moteris?
Man, spindinti moteris yra ta, kuri nesėdi vietoje ir siekia tobulėti. Nesvarbu kokioje srityje – versle, moksluose, galbūt sporte ar grožyje! Moteris, kuri stengiasi dėl savęs man yra pati gražiausia moteris.
