Pokalbis su Gintare bus ypač įdomus kiekvienai kūrybiniu gyvenimo keliu žengiančiai moteriai – kviečiame susipažinti!
Susipažinkime – papasakok apie save ir savo veiklą.
Aš esu Gintarė. Jeigu reikėtų save apibūdinti trimis žodžiais, jie būtų – svajoklė, keliautoja, kūrėja. Dažnai pasiklystu savo svajonėse, savo noruose bei keliuose, kuriais einu, kad pasiekčiau savo tikslus, kuriuos sukuriu.
Mažais žingsneliais einu pirmyn, kartais ir atgal, ir tada vėl pirmyn. Mano menai man yra užsiėmimas, kuris nepabosta jau daug metų.
Kaip prasidėjo Tavo kūrybinis kelias ir kada bei kaip tai tapo pagrindine Tavo veikla?
Piešti pradėjau būdama visai mažytė. Jau antroje klasėje pradėjau lankyti dailės mokyklą, kurią lankiau net 8 metus.
Skatinama artimų žmonių komentarų, kad iš tapybos ar fotografijos „duonos nevalgysiu“ pasirinkau studijuoti interjero dizainą užsienyje.
Studijos buvo įdomios, tačiau mano širdis jautė, kad tai nebus mano ateities darbas. Kol studijavau nerasdavau laiko ar noro tapyti. Visgi, gavusi diplomą, griebiau teptuką ir nuo tada stengiuosi jo nebepaleisti. Tapyba man yra terapija, tai jausmas išsakytas potepiais ant drobės.
Kas yra Tavo kūrybos įkvėpimas?
Visada sakau, kad mano moto yra NETOBULAS TOBULUMAS. Tai ir stengiuosi parodyti savo kūryboje. Mėgstu ryškius ir netvarkingus nubėgimus ir potepius, kartais neužbaigtas detales. Man tai simbolizuoja laisvę, tikrumą ir unikalumą. Stengiuosi, kad mano paveiksluose jaustųsi stiprybė, charizma ir pasitikėjimas savimi.
Kodėl? Todėl, kad, mano manymu, tai yra savybės, kurios yra labai svarbios gyvenant šių laikų gyvenimą. Įsivaizduodama save suaugusią aš visada norėjau turėti būtent šias savybes, kadangi natūraliai jų niekada neturėjau. Vis dar mokausi kaip tokia moterimi tapti.
Ką įvardintum taip didžiausius savo veiklos pasiekimus?
Per paskutinius du metus turėjau galimybę sudalyvauti ne vienoje parodoje ir tuo labai džiaugiuosi. Ši mano kelionė dar tik prasidėjo, o atrodo kartais net baisu pagalvoti, kas laukia ateityje.
Pernai gegužės mėnesį gavau pasiūlymą dalyvauti parodoje Monake bei Madride su „VanGoghArtGallery“. Tuo metu man tai buvo didžiausias pasiekimas. Negalėjau patikėti, kad mane kažkas pastebėjo. Tada gavau didesnį pripažinimą ir iš aplinkinių. Šiais metais pasisekė sudalyvauti „PARAISO“ parodoje Milane bei Fuerteventūroje su „M.A.D.S“ Milano galerija.
Sekantis renginys, vyksiantis Lietuvoje, man bus pats svarbiausias mano karjeroje, kadangi pati galėsiu dalyvauti atidaryme ir susitikti su visais mane palaikančiais žmonėmis.
Ką galėtum patarti moteriai, svajojančiai apie kūrybinį kelią, tačiau vis nedrįstančiai žengti pirmojo žingsnio?
Patarčiau neklausyti aplinkinių, kurie sakys, kad negali kažko padaryti. Iš savo patirties žinau, kad žmonės dažnai stengiasi duoti patarimų, kurie dažnai nėra naudingi. Dažnas lietuvis laimę skaičiuoja pinigais ir nevertina labiau kūrybingų profesijų.
Aš dažnai susilaukiu kandžių klausimų, bet mokausi jų nebegirdėti ir bendrauti su mane įkvepiančiais, palaikančiais žmonėmis.
Patarčiau nebijoti užmegzti naujas pažintis, nebijoti klausti, rizikuoti ir klausyti savo širdies, o ne nelaimingų žmonių replikų.
Tradicinis naujienlaiškio klausimas – kas, Tavo nuomone, yra spindinti moteris?
Spindinti moteris – tai moteris mano paveiksluose.
Mano manymu, moteris spindi, kai jos nespaudžia neužtikrintumas. Moteris spindi, kai yra atsipalaidavusi. Kai yra patenkinta tuo, kaip jaučiasi ir kaip atrodo, kai ja supa dėmesingi, rūpestingi žmonės.
Moteris spindi, kai atranda save, savo veiklą, savo pašaukimą – kai yra nepriklausoma. Moteris spindi, kai randa laiko sau ir savo pomėgiams, kai gali pasidalinti savo sėkme ir ateities planais su draugėmis.
Spindinti moteris myli save ir savo gyvenimą.
Gintarę gali rasti čia:
Instagram - @g.intare.k
Internete - amberonboard
